Kokius automobilius pirksime 2030-aisiais?

Šis klausimas kamuoja ne vieną automobilizmo entuziastą, o labiausiai tuos, kurie su nerimu stebi, kaip spėriai vidaus degimo varikliai atsisveikina su savo gerbėjais ir perleidžia estafetę elektros varikliams.

Kadangi dėl sparčios globalizacijos vis daugiau gamintojų naudoja tų pačių tiekėjų technologinius sprendimus – komponuojančias dalis, baterijas, elektros pavaros mechanizmus, kyla diskusija, ar šio dešimtmečio pabaigoje automobiliai po kėbulu tiek supanašės, kad juos atskirsime tik iš eksterjero dizaino?

Nebūtinai. Lenktynininkas Karolis Raišys ramina, jog yra gamintojų, kurie veikiau uždarys konvejerius, negu leis sau paskęsti transporto sraute. Nuolatinis istorinių automobilių ralio Monte Karle dalyvis, pernai triumfavęs savo klasėje su 1958 m. gamybos „Jaguar XK150“ modeliu, įsitikinęs, kad būtent ši markė išsaugos savo veidą ir elektros pasaulyje.

„Pati elektros pavara niekaip neturėtų užgožti markės charakterio. Automobilių pasaulyje yra toks paradoksas: manoma, kad „Jaguar“ gamintojai turėtų būti labai konservatyvūs, nes yra britai. Mano nuomone, tai yra mąstymo klaida, nes jie niekada nebuvo itin santūrūs.

Pavyzdžiui, tuomet, kai buvo sukurtas, legendinis automobilis „E-Type“ atrodė smarkiai lenkiantis laiką. O „I-Pace“ buvo labai drąsus šūvis į elektromobilių pasaulį. Vieną akimirką automobilis atrodė visiškai koncepcinis, o jau kitą – riedėjo gatvėmis. Todėl ir ateityje norėčiau vėl būti nustebintas“, – sako automobilių žinovas.

INOVACIJOS, KEITUSIOS AUTOMOBILIŲ PASAULĮ

Lenktynininko mintys paremtos istoriniais įvykiais. Nuo pirmojo automobilio debiuto 1935-aisiais, „Jaguar“ dešimtmečiais pasauliui siūlė produktus ar sprendimus, verčiančius visą pramonę pasitempti ir nuolat evoliucionuoti.

1948 m. publikai pristatytas legendinis XK120 tapo greičiausiu pasaulyje masinės gamybos automobiliu, galėjusiu išvystyti pavadinime užkoduotą 120 km/val. greitį. K. Raišio teigimu, vėliau šį titulą perėmė jo Monte Karle vairuotas XK150 modelis, o 1990-aisiais – impozantiškasis XJ220.

Mažai kam žinomas faktas, jog būtent britų bendrovės inžinieriai sukūrė vairuotojams dabar tokius įprastus diskinius stabdžius. 1953-aisiais legendinėje Le Mano lenktynių trasoje ši ištobulinta technologija atnešė pergalę „Jaguar C-Type“ automobiliui, nes jis galėjo naudoti mažesnį svorį ir efektyviau stabdyti.

„Vėliau „Jaguar“ buvo vadinamųjų sportiškų sedanų arba supersedanų koncepcijos pradininkai: „Mark 2“ modelis pasižymėjo didesne galia ir ryškesnėmis valdymo savybėmis, o 1996-aisiais pristatytame „Jaguar XK“ įdiegta tuo metu revoliucinė technologija – adaptyvi kruizo kontrolė“, – vardija K. Raišys.

NUO 2030-ŲJŲ – TIK ELEKTRA

Šių metų vasarį bendrovė „Jaguar Land Rover“ pristatė naują strateginę kryptį „Reimagine“. Pagrindinė įmonės skelbiama žinia – milijardinės investicijos į naujus aplinkosaugos standartus bei pasikeitusį visuomenės požiūrį į prabangius automobilius. Įgyvendinus šią strategiją, nebeliks vietos vidaus degimo varikliams, tačiau žiedinės ekonomikos ir tvarumo principai leis išsaugoti unikalų markės charakteringumą.

„Dar iki dešimtmečio vidurio bendrovė planuoja virsti prabangių elektromobilių gamintoja ir kituose modeliuose pritaikyti dar nematytas technologijas. 2030 m. „Jaguar“ išsaugos skirtingų segmentų modelių pasiūlą, tačiau visuose juose bus įdiegta tik elektrinė pavara“, – sako „Jaguar Land Rover“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė Justė Šataitė.

Iki 2039 m. bendrovė nori pasiekti nulines tiekimo grandinės, gamybos ir visų operacijų valdymo emisijas. Šiems planams įgyvendinti „Jaguar Land Rover“ kasmet numačiusi skirti maždaug 2,5 mlrd. svarų (apie 2,87 mlrd. eurų). Anot J. Šataitės, automobilių pramonė vis glaudžiau integruoja ryšio ir duomenų technologijomis paremtus sprendimus, todėl gamintojai į šią sumą įtraukia ir investicijas, skirtas elektrifikacijos technologijoms bei keliones palengvinančioms skaitmeninėms naujovėms diegti.

Jos žodžius iliustruoja iškalbingi skaičiai – šiuolaikinių „Jaguar“ automobilių duomenų apdorojimo pajėgumai gerokai pranoksta net į Tarptautinę kosminę stotį kylančių erdvėlaivių kompiuterius, vienu metu aptarnaujančius iki 21 tūkst. užklausų. Tokios galimybės užtikrina itin sofistikuotą variklio programų, ryšio ir kitų technologijų įrangos valdymo lygį: tuo įsitikinti galima ir naudojantis naująja „Pivi Pro“ multimedijos sistema.

Naujos kartos automobiliuose šį technologinį lygį lemia atskirai elektrinėms sistemoms skirta architektūra EVA-2, sujungianti trijų sričių kompiuterių pajėgumus valdant multimedijos sistemą, vairavimo pagalbos funkcijas ir ryšio paslaugas. Ši architektūra yra nuolat prijungta prie duomenų debesijos per 4G mobilųjį ryšį arba Wi-Fi. Dėl to visi programinės įrangos atnaujinimai vyksta belaidžiu būdu, vos tik atsiradus atnaujinimams.